BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šalutinis jausmo fiksavimo poveikis

Krausčiau savo daiktus. Skaudžiai pripažinusi, kad darausi „žiurkė-kauptukė“ išmečiau nemažą krūvą užgyventų popierinių turtelių. Radau 2001 metų darbo knygą, kuri savo turiniu vietomis labiau primena kažką panašaus į dienoraštį. Joje, tarp visokių darbelių, užrašėlių, pastabėlių, įvykių komentarų ir netgi linkėjimų, radau keletą kruopščiai išraitytų citatų:


… ir tada akimis aš jo paprašiau


ir tada jis paklausė manęs ar aš taip…


ir aš apkabinau jį taip


ir prisitraukiau prie savęs


paklausti vėl taip


kad jis išgertų visą kvapą


iš mano krūtų taip


ir jo širdis plakė lyg pamišus


ir taip aš pasakiau taip aš noriu Taip.


                                                 James Joyce, „Ulisas“


Ši ištrauka man asocijavosi su laisve, laisve ir nuodėme. O kada ir kur pradingo saldus nuodėmės kvapas ir drugelio sparnų kutenimas papilvėje? Kur dingo maištingas neigimas ir slaptas tikėjimas ramybės stebuklu? Turbūt nedingo. Tik darbo knygoje vietos tam nėra. Darbo knygoje keliais aukštais ir skirtingų spalvų rašikliais rašomi darbai… 


…I‘m a super girl,


and super girls don‘t cry


Tad pakelkime taurę už tai, kad ne darbo knygose, sąsiuviniuose ar rožiniuose lapuose prisiminimai būtų saugomi. Darosi negera, kai po septynerių metų imi svarstyti, ar kas nors mano gyvenime pasikeitė. Ne, nepasikeitė. Taip pasikeitė, tačiau pasikeitė tikrai ne taip, kaip tada planavau.


 

Rodyk draugams

Rašyk komentarą