BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Odė peroksidui



Kalėdos jau buvo. Kam praūžė, kam praslinko ir kaip nebūta. Jėga. Nuvijusi egzistencijos trupiniais apsivėlusias mintis apie tai, kaip gražiausias metų šventes suėda darbas, alkoholis ir darboholizmas, pirkimas, pardavimas ir masinė psichozė, sėdau rašyti odės peroksidui.


Odę parašyti nesunku. Svarbiausia labai įtikėti to daikto, veiksmo ar jausmo tikrumu. Užsidėti rožinius akinius, išsijungti mąstymo mygtuką ir atsiduoti nesvarumo būklei. Kai užsimiršti, atsipalaiduoji, o visi konstruktyvios smegenų veiklos likučiai nugrimzta giliai į dugną, supranti, kad plūduriuoti yra labai smagu! Judesiai nėra labai koordinuoti, o iš burnos kartais išsiveržia nevalingas „Chi, chi, chi…“


Ir klystate, jei manote, kad kalbu apie žalingų psichotropinių medžiagų vartojimą ar nepagydomą ligą. Liga, greičiau, yra nemokėti plūduriuoti. Liga yra stebėtis, kad mygtukas „Off“ egzistuoja.


Jeigu būčiau galėjusi rinktis – pasirinkusi būčiau nerūpestingą chi chi mergaitės gyvenimą. Kai didžiausių rūpesčių sąraše didieji darbai yra: nusibalinti ataugusias šaknis, prisiauginti nulūžusį nagą ir pažiūrėti melodramos kartojimą. Didžiausia gyvenimo tragedija – nubėgęs tušas. Didžiausia savaitės problema – dar neatvežė naujos drabužių kolekcijos, o pasimatymas jau rytoj. Jeigu būčiau galėjusi rinktis - nebūčiau.


Bet ačiū už akimirkas, kai „Off“ mygtukas, atrodo, savaime pasispaudžia. Kai nevalingas „Chi chi chi…“ nustoja mane erzinti, o plūduriuoti pasidaro taip smagu! Bent parai, nakčiai, valandai…


 

Rodyk draugams

Rašyk komentarą